- suręsti
- surę̃sti, sureñčia, sùrentė tr. 1. BŽ77, Skd, Šln pastatyti, sukirsti: Ant pakuros suręstà aznyčia dėl salyklo J. Aš sùrenčiau rentinį J. Kas, kad sienas sùrentė: kur stogas, kur kitkas? Ll. Aukštaičių kluonų sienos iš apvalių rąstų, neaukštos, suręstos į sąsparas rš. Giružė[je] buvau, medužius kirtau, tris sienužes sùrenčiau JV62. Aš tam nekalta, jaunas berneli, kam surentei aukštą svirnelį D4. Tu pats kaltas, bernužėli, kam surentei tamsią klėtį be stiklelių, be langelių (d.) Plv. Medužį kirtau, į sienužes surenčiau ArchIV605. Vai tik surentė juodą laivelį po maružes plauktie BsO28. Vokiečiai sutarė tenai rentinį taip aukštą suręsti, idant nuo jo galėtų į pilę įsigrūsti S.Dauk. Namai gerai suręsti, šturmo nesuardomi yra BBSir22,19. Troba drūtai suręsta, nesugriūva nuo didžių vėjų RBSir22,19. | prk.: Jis atrodė kiek nesveikas, nors tvirtai suręstas jaunuolis J.Avyž. Šią tvirtai suręstą romano struktūrą vietomis ardo nukrypimai į šalį nuo pagrindinės veiksmo linijos rš. ^ Sustačiau statinį, surenčiau rentinį, pabėriau biručius, sušaukiau tikučius (stalas, dubenys, šaukštai, darbininkai) LTR(Sln). | refl. tr. DŽ1: Pradžioj jie išsikasę žeminį urvą, vėliau iš molio nusidrėbę arba iš pušų susirentę trobeles I.Simon. Susìrentėm šiokius tokius namelius Mrj. Kad aš turėčiau nuo tėvo tokią valią, susiręsčiau klėtelę ant dvarelio BsO168. 2. N, K perskelti, sukapoti. 3. DŽ, Gž šnek. suvalgyti: Cielą kilią duonos iš karto sùrentė Vrn. Tiek lašinių sureñtęs, gali dirbti Ll. Sùrentė abraką lig su savim Kl. \ ręsti; apręsti; atręsti; įręsti; išręsti; nuręsti; paręsti; perręsti; priręsti; suręsti; užręsti
Dictionary of the Lithuanian Language.